švilbikas

švìlbikas sm. ppr. pl. (1) žr. 1 švilpikas 4: Bulbų ir miltų – vadinam švìlbikai, – riebuluos suvilgo, suvilgo Pun. Kad primerkė švìlbikų, tai an visos dienos Btr. Šiandien skanūs švilbikai Alv.